BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vėl (vis dar) tas pats

Sveiki,

Svarstau, ar reikėtų sakyti „grįžtu”, ar „pradedu iš naujo”. Kaip pavadinti po tokios ilgos pertraukos įkeltą rašinį, kai jau beveik mėnuo mūsų šeimoje - dar vienas vystyklinis užpakaliukas?

Taip, Barbora sulaukė savo mažosios sesutės Mortos. Amžiaus skirtumas tarp jų - pusantrų metų. Tad sveiki atsivertę Didįjį Vystyklinių Pametinukų Dienoraštį. Tiek, kiek tik turėsiu laiko, bandysiu nušviesti mūsų kasdienybę.

Trumpai apie situaciją. Barbora per vasarą buvo beišmokstanti sėsti ant puoduko. Na, kakučio ji ir anksčiau pasiprašydavo, sisiuką kartais netyčia pagaudavom. Vystyklus skalbėm kas antrą parą.

Užėjus karščiams, namuose ji lakstė visiškai nuoga. Iš pradžių net akylas stebėjimas ir nuolatinis siūlymas sėsti ant puoduko nepadėjo - tekdavo pašluostyti ne vieną balutę nuo grindų. Bet paskui nutiko nuostabus dalykas - Barbora pradėjo bėgti prie puoduko ne tik kakučio, bet ir sisiuko padaryti.

Eidami į lauką vis dar naudojome vystyklus, bet visai pamiršom vienkartines sauskelnes. Mergaitėms vasara - idealu. Po suknele galima segti tiesiog storesnį vystyklą - nereikia jokių vilnonių kelnyčių, nes paprasčiausiai nėra kam peršlapti.

Sodinant pvz. į automobilinę kėdutę, suknelę galima pakelti, kad ji nesudrėktų, visada lengva patikrinti, ar jau laikas keisti vystyklą. Na, ir žinoma, per tokį karštį kur kas maloniau, kai vaikui prie kūno yra medvilnė ar kitas natūralus audinys, o ne vienkartinis vystyklas.

Tačiau vos atvėsus orams teko žengti žingsnį atgal. Tarsi koks užkeikimas - jei užsegi vyresnėlei vystyklą, ji būtinai jį prišlapina. Jei paleidi po namus nuogu užpakaliuku - vėl sėkmingai prašosi ant puoduko. Be to, vaikas jau pakankamai užaugęs - jo taip paprastai ant puodo nepasodinsi: jei pasako „ne”, tai nepriversi.

Pasibaigus vasarai, namuose vėl atsirado pakuotė vienkartinių sauskelnių, nes orai kasdien verčia rengtis vis daugiau drabužių einant į lauką, kurių nesinori peršlapti. Lauke bei viešumoje dar neįpratinau jos prašytis „ant puoduko”, nes per nėštumą dažnai patingėdavau ją prie to pratinti - pavyzdžiui, kur nors viešėjame tualete savo didžkę laikyti pakeltą virš klozeto trukdydavo ir didžiulis mano pilvas.

Mažoji Morta - tipiška palučių gadintoja. Tai jai pridera pagal amžių. Vis dėlto, su vyresnėle įgyti įgūdžiai šiek tiek koreguoja mažosios tualeto reikalus.

Pavyzdžiui, su Barbora, kol ji dar buvo visai mažutė, nedrįsau užsiimti natūraliąja higiena, nes manydavau, kad tai beprasmiškas laiko švaistymas (net jei sugauni vieną kitą sisiuką, vis tiek krūvą vystyklų tenka skalbti), buvau įsitikinusi, kad man nepavyks (juk tuo, tikriausiai, užsiima tik mamos supernatūralistės, sugebančios atspėti ir tenkinti vaikelio norus iš vieno jų akies mirksnio) ir t.t. ir pan.

Tačiau dabar, kai esu jau įpratusi nuolat sodinti Barborą ant puodo, man lygiai taip pat natūralu atrodo ir mažajai pasiūlyti pakabėti virš kriauklės.

Na, visų sisiukų sugaudyti tikrai neturiu laiko, nes dažniausiai situacija būna tokia, kad turiu du vaikus ir tik vieną ranką (nes kažkurią, o kartais ir abi laikau glėbyje), tačiau bent du kartus per dieną mažoji su trenksmu atlieka savo didžiuosius reikalus vonioje.

Tai darome vos prabudus ryte ir maždaug apie 16-18 val. Tenka palaukti keletą minučių, kol įvyksta geros trys-keturios salvės. Atrodytų, būdama vonioje tikrai sugaištu šiek tiek laiko. Bet tai netiesa. Aš jo sutaupau.

Nes kakutis po vieną nevaikšto. Kiekvienai mamai pažįstama situacija: išgirsti reikšmingą garsą vaikučio kelnytėse, išvystai, nuplauni, patepi geriausiais aliejais ar brangiausiomis pudromis, vėl suvynioji į švarutėlaičius vystyklus (ar užsegi naują sauskelnę), bet nespėjus dar užvilkti kelnyčių, vėl pasigirsta labai gerai pažįstamas garsas. Ir… vėl viskas nuo pradžių.

O kartoti viską po tris keturis kartus aš tikrai neturiu laiko. Kadangi kol kas sekasi susitarti su mažąja ir išprašyti kuo rimtesnį jos reikalą mažiausiai du kartus per dieną, sutaupau daug papildomo užpakaliuko plovimo ir užtikrinu kur kas mažiau dėmių vystykluose.

Žinoma, ne visada taip puikiai idealiai pavyksta su tuo tuštinimusi, tad vienas kitas kakutis į kelnes pasitaiko. Tais atvejais gelbsti vystyklų popierius. Jis sulaiko didžiąją dalį nešvarumų ir nors geltona dėmelė po juo lieka, tačiau ji lengvai išsiplauna per įprastą skalbimą, nes nėra įsigėrusių kietųjų dalelių. Tad su šia dukra tėveliui tikrai nebereikia tiek daug trinti rankomis prieš skalbimą, kaip tai darė gimus Barborai.

Beje, vystyklų popieriaus neišmetame, jei kakučio nebuvo ir jis tik sudrėko kartu su vystyklu - viskas tada metama į skalbimo kibirą ir skalbiama kartu su vystyklais. Po to džiūsta ir vėl naudojama, kol susidėvi. Popieriaus lapeliai puikiausiai „atlaiko” net iki trijų skalbimų. Taip gerokai susitaupo. Žinoma, suterštas popierius iškart keliauja į klozetą, nes savo paskirtį jau atliko.

Nepaisant Barboros pratinimosi prie puodo ir Mortos bandymų tuštintis į vonią, vis tiek dabar skalbiam vystyklus kartą per parą. Tiesa, sykiu dažnai keliauja ir vaikų glaustinukės, kurios taip greitai sudrėksta ar susitepa - taip sutaupom skalbdami.

Patiko (16)

Rodyk draugams

komentarai (6) | “Vėl (vis dar) tas pats”

  1.   Akvilė rašo:

    pirmiausia tai sveikinimai!!!!
    ir faina vėl skaityt :) vis užsukdavau pažiūrėt ar nieko naujo negirdėt…

  2.   Vaida (P) rašo:

    Sveikinimai Astule! Labai grazu - dvi mergaites… Ir Morta labai grazus vardas. Sekmes ir kantrybes pagausejusiai seimynai - nors zinau, kad viskas juk dziaugsmas ir laime xx

  3.   xena rašo:

    Sveikinam :)
    kokios mažiukės, smagu - po metų jau pilnu tempu draugaus :)
    o vystyklinio popieriaus negalima mesti į klozetą - užkimšit. jis gi netirpsta net skalbiant.

  4.   Kestass rašo:

    Sveikinimai ! O mūsų mažoji norėdama sysiuko netgi pradeda verkšlent savotišku balsu, kurį atskiriame nuo bet kokio kito verkšlenimo. Kai buvo laikotarpis (2-4 mėnesių), kad naktinis sysiukas ateidavo tik pabudus anksti ryte (į kriauklę), net jokių sauskelnių nedėjome nakčiai.

  5.   Neringa rašo:

    Smagu vėl skaityt! Man tavo blogas labai padėjo ruošiant vystyklų kraitelį sūnui (spalio 5 d. bus du mėnesiukai). Iš pradžių galvojau siūtis daugkartines sauskelnes, bet paskaičius nutariau prisisiųti marlinių ir flanelinių palučių, nusipirkau pabandymui vienas daugkartines sauskelnes “trys viename”, bet jos ilgai džiūsta, ir vieną kanapinį vystykliuką (sugeria daugiau, bet džiūsta irgi ilgai). Esu tuo labai patenkinta, visai nesunku su vystykliukais augint mažiuko. Nors prisipažinsiu, kad nesu visiškai atsidavus vystyklams - pas gydytoją, į svečius ir naktį naudoju vienkartines. Bet kuo toliau, tuo labiau imu suprast, kad nesudėtinga būtų ir su vystykliukais, tiesiog truputį daugiau visko reiktų pasiimt, o naktį keisti tiek pat kartų gautųsi. Į lauką, jei kur toliau keliaujam, tai su vienkartinėm, o šiaip namie lauke su vystykliukais.
    Man dar kyla klausimas, kokias priemones naudoji skalbimui? Aš skalbiau su eko rutuliais, su muilo riešutais, dabar su Neutral skystu skalbikliu, bet nepamirkius prieš skalbimą Ringuvos milteliuose-muilo drožlėse tos dėmelės, likusios po vystyklų popierium, neišsiskalbia. O jei nededu popieriaus, tai ir pamirkius neišsiskalbia, tada dar reikia patrinti su tulžies muilu, nes būna įsigėrę jau viskas į palutę. Tiesa, aš skalbiu kas antrą-trečią dieną, tai ir pradžiūsta sumesti kibire vystykliukai su tom dėmelėm. Gal dėl to sunkiau man skalbiasi?… Bet nepaisant ir tokio skalbimo vystyklystė maloni :)

  6.   pievu rašo:

    Labas, mamos devyndarbės. Aš t. p. noriu patarimų: 1) gal žinote kokią natūralią priemonę, kurią galėčiau dėti virindama vystyklus? Mano vyrutis pradėjo košes valgyti, tai mūsų vystyklai dabar kamufležiniai, nes aš ne visada atsimenu, kad kažkur ant kibiro viršaus tūno suteptas vystyklas, kurį reikia išmuiluoti. O tų baisių baliklių aš nepilsiu ne ne ne; 2) kada siūlytumėt vyručiui mauti prilaikančias vilnines kelnytes? Jam pusė metų, bet mūsų namuose labai karšta (tėtė stengias), o į lauką einam su šiltu grynos avies vilnos kombinezonu. Būgštauju, kad neiššustų.
    A, ir dar prašymas: nemeskite ryžių popieriaus į klozetą, nes jis labai ilgai ilgai ilgai netirpsta, užkemša vamzdžius ir t. t. Tokiu atveju geriausia jį nuplauti, pradžiovinti ir - į popieriui skirtą konteinerį.

Rašyk komentarą