BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie ne-vystyklus

Esu vystyklinė mama. Kartais atrodo, kad mūsų vystyklų kibiras visad pilnutėlis, ant skalbinių džiovyklės amžinai nėra vietos, o skalbimo mašina nuolat dūzgia.

Tačiau šįkart ne apie vystyklus, nes apie juos ir taip daug esu prirašiusi. Šįkart apie tai, kaip sekasi jų nenaudoti.

Apie natūralią higieną buvau girdėjusi dar besilaukdama Barboros. Bet man tikrai atrodė, kad neturiu tų telepatinių sugebėjimų atspėti, kada gi vaikelis nori tuštintis, todėl nuo pat pradžių gaudyti sisiukų ir kakučių nė nemėginau - maniau, vis tiek neįmanoma, tad kam vargintis.

Viską pakeitė pirmąją Barboros gyvenimo vasarą ištikusios užpakaliuko bėdos. Užraudo jis - nors tu ką. Jokie geriausi tepalai, pudros, puškalai, vonelės - niekas nepadeda.

Tada kelios draugės, kurios vaikučius nuo pirmų dienų augino beveik be vystyklų, paragino kuo daugiau dukrytę laikyti nuogą, stebėti jos kūno kalbą ir, žinoma, gaudyti kakučius bei sisiukus į kokį nors puodą, kriauklę, klozetą - visur, kur įmanoma.

Prisiskaičiau, prisiklausiau daugybės gudrybių, kaip natūraliai rūpintis vaikelio tualeto reikalais, namuose atsirado tam skirtas „bliūdelis”, o netrukus ir naktipuodis - juk Barborai buvo jau beveik pusmetis ir buvo galima ją laikyti pasodintą.

Iš visos tos informacijos - taip jau būna - atsirinkau, kas man tinka, o per praktiką tiesiog susiformavo tam tikras mūsų „puoduko režimas”, kuris nors ir ne šimtu procentų, bet veikė ir tebeveikia. O ta sistema tokia paprasta - pasodinu kaskart pervystydama arba jei pastebiu, kad dukra dar sausa, arba kai žinau/matau, jog nori kakučio.

Lengviausia buvo prieš gerus metus, nes kaskart keisdama vystyklus pasiūlydavau jai pasėdėti ant puodo ir ji vis tiek anksčiau ar vėliau ką nors „išsėdėdavo”. Tačiau maždaug nuo metukų atsirado „noriu-nenoriu” ir aktyvus priešinimasis mamos siūlymams (jokiu būdu ne mamos valiai, nes ant puoduko niekada neliepiu sėsti, o tik pasiūlau).

Ir jei anksčiau daug ką stebino, kad nė metų neturinti mano dukrytė jau bent iš dalies tuštinasi į puoduką, dabar, kai nenumaldomai artėja dvejų metukų gimtadienis, jau šiais savo pasiekimais kvailoka būtų girtis.

O esame tarsi įstrigusios kažkurioje stadijoje. Gal tai susiję su atvėsusiais orais, gal šiek tiek ir su sesės gimimu. Dabar ji nebent pasiprašo, kad ją pervystytum, o į visus siūlymus padaryti sisiuką į puoduką, atsakoma griežtu „ne”. Prašosi tik kakučio.

Labai ilgoms deryboms ir akylam stebėjimui šiuo metu kartais pritrūksta ir laiko, ir kantrybės.

Su mažąja - kur kas lengviau. Kaip žinia, kūdikiai aktyviausiai pranešinėja apie savo higienos reikalus pirmaisiais mėnesiais. Jei jų nepaisoma, vėliau šie ženklai išnyksta. Tad stengiuosi juos pastebėti, į juos reaguoti ir taip pratinti ir ją, ir save, kartu mokytis natūralios higienos.

Žinoma, irgi ne visada pavyksta, jei tuo metu būnu užsiėmusi su Barbora ar kitais reikalais namuose. Bet…

Tikrai pastebėjau, kad Morta apie sisiuką moka pranešti tam tikru laibu balseliu ir intonacija. Net pirmas porą dienų, kurias dėl silpnumo po gimdymo leidau tik lovoje, labai aiškiai atpažindavau, kada mano mažoji niurna dėl tuštinimosi reikalų.

Kadangi negalėdavau atsistoti ir lėkti į vonią, tai bent išvyniodavau ją ir ji padarydavo sisiuką ar kakutį ant vystyklo. Taip bent jau parodydavau, kad į jos prašymą reaguojama.

Apskritai, Morta vystyklus naudoja visai kitaip nei Barbora būdama jos amžiaus. Daugiausia ji sušlapina paklotėlius, ant kurių spardosi nuoga. Taip pat kaip vystyklus dažnai panaudoja tėčio kelnes rečiau - mamos sijoną.

Rimčiau ją suvystau tik kai einame į lauką arba nakčiai. Namuose ji dažniausiai pusnuogė arba su vilnonėmis kelnytėmis, kuriose įklotas vienintelis marliuko gabalėlis.

Ir nors kartais atrodo, kad nepakankamai uoliai gaudau savo merginų sisiukus, vis dėlto, kartais susimąstau, kad šiuo metu mano du vaikai per parą sunaudoja kur kas mažiau vystyklų nei Barbora viena pati savo pirmaisiais mėnesiais. Tad, pastangos vis dėlto duoda šiokių tokių rezultatų.

Patiko (26)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Apie ne-vystyklus”

  1.   nitta rašo:

    Pasidomėk psichologija, nes pasak Freudo ir jo raidos stadijų žmogus vystosi etapais, o nenoras pereiti iš vieno etapo į kitą vadinamas fiksacija. Manau, kaip taip atsitiko jūsų vyresnėlei. Pasiskaitykit apie tai. :)

  2.   Ula rašo:

    Asta, mano Motikas irgi šiuo metu atsisako atlikti savo asmeninius reikalus i puoduką.Ir o beveik visada tai padaro po minutėlės ar dviejų vidury kambario ar kitoj jam įdomioj vietelėj.Tikiuosi šitas spyriojimasis netruks itin ilgai:)..
    Ačiū, kad daliniesi.Kaip visada gera, Tave skaityt.

  3.   garbanota rašo:

    O jūs nieko nesate girdėjusi apie vieną geriausių žmonijos išradimų - sauskelnes (aka pampersai)?

  4.   manovystyklai rašo:

    nitta, jei tuštinimosi problemų turėtų penkiametis, tai jau būtų fiksacija :) 20 mėnesių vaikas dar tik mokosi tualeto įgūdžių, jis tebėra procese. be to, turėjau omeny ne užstrigimą kurioje nors raidos stadijoje (nes tai kur kas platesnė ir “stambesnė” sąvoka), o tiesiog tai, kad mūsų mokymosi procese šiuo metu reikia naujo švelnaus postūmio, kad jau turimi įgūdžiai tobulėtų :))
    natūralios higienos šalininkai tai pavadintų nedidele krize, kuri netrukus vienaip ar kitaip išsispręs. tokio amžiaus vaiko pernelyg spausti negalima kitaip tikrai galima įvaryti kompleksą. nepamirškime, kad šiais laikais didelė dalis vaikų kone iki trejų metų kakoja į pampersus :) į ką tai jums panašu?

Rašyk komentarą